Daugelis ufologų į Biblija žiūri kaip į šaltinį, liudijantį, kad
žmonijos kontaktai su kitų planetų protingomis būtybėmis vyko dar
tolimoje praeityje. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - pakanka paminėti
Būties knygoje esantį pasakojimą apie " Dievo sūnus", kurie tuokėsi su
Žemės moterimis, todėl pasaulyje atsirado milžinų rasė: Tuomet Dievo
sūnūs pamatė žmonių dukras, kad jos gražios, ie ėmė jas sau į žmonas,
kas kurią pasirinko.....
Tuo metu Žemėje buvo milžinai, ypač nuo to meto, kai Dievo sūnūs ėmė bendrauti su žmonių dukromis...."
Mozė Kosminiame laive
Klasikiniaikomentatoriai šiuos žodžius traktuoja kiek kitaip. Jų požiūriu, „Dievo
sūnumis“ (originalui labiau atitiktų vertimas „stipriųjų sūnūs“) galėjo
būti arba puolę ir kūniškuosius pavidalus įgavę angelai, arba žymių
žmonių sūnūs, kurie sangulavo su merginomis iš paprastos liaudies.
Tačiau pagunda šią ištrauką traktuoti ufologiniu požiūriu egzistavo visą
laiką.
Šiuo požiūriu pats Sinajaus apsireiškimas pradedamas traktuoti kaip
Mozės kontaktas su ateivių civilizacija. Atseit, faktas, jog daugiau nei
600 tūkstančių žydų vienu metu prie Sinajaus kalno išgirdo griausmingą
Kūrėjo balsą, gali būti paaiškinamas tik tuo, kad ant šio kalno
nusileido ateivių iš kitos planetos laivas, o patys ateiviai dešimt
Dievo įsakymų transliavo per galingus garsiakalbius. Paties Mozės
pakilimas į Sinajaus kalną ir buvimas ten 40 dienų traktuojamas kaip
pranašo buvimas pas ateivius.
Taip pat skaitykite: Dieviškieji ateiviai, arba kas sukūrė žmoniją?
Skaitant garsiąją istoriją apie tai, kaip Aukščiausiasis pamatė, jog
žydai pagamino aukso veršį, ir tai parodė Mozei, sunku atsiriboti nuo
prielaidos, kad didysis pranašas tuo metu buvo kosminiame laive ir jam
didžiuliame ekrane realiu laiku buvo parodytas iš stebėjimo kamerų
gaunamas vaizdas apie tai, kas vyksta kalno papėdėje. O vėliau prasidėjo
garsusis Mozės ginčas su Dievu...
Dvigalvis Žmogus ar ateivis iš kosmoso?
Mintį apie ateivius sukelia biblinis pasakojimas apie tai, kad tuo
metu, kai Jeruzalėje buvo statoma šventykla, karaliui Saliamonui
patarnavo pats „velnių karalius" Asmodėjus. Padavime pasakojama, kad
laisvu laiku Saliamonas kalbėdavo su Asmodėjumi įvairiomis temomis ir
kartą įo paklausė, ar yra gyvybė už mūsų pasaulio ribų. Asmodėjus atsakė
teigiamai ir netgi pristatė karaliui vieną „Tevelio šalies“ gyventoją -
dvigalvį žmogų. Saliamonas išklausinėjo svečią apie gyvenimą jų
pasaulyje, sužinojo, kad dvigalviai žmonės, kaip ir žemiečiai, aria
žemę, kulia javus, auklėja vaikus, meldžiasi Dievui. Po to Saliamonas
liepė Asmodėjui ateivį sugrąžinti
namo. Tada „velnių karalius" prisipažino, jog to negali padaryti, nes
tokiam sugrąžinimui reikia „labai daug jėgų“. Taip dvigalvis žmogus liko
gyventi Jeruzalėje, karalius Saliamonas jam suteikė žemės sklypą, jis
pats susituokė su žemiškąja moterimi. Santuokoje gimė septyneri sūnūs -
šeši buvo mums įprasti, o vienas dvigalvis, kaip ir tėvas.
Dauguma Biblijos tyrinėtojų šiame pasakojime linkę matyti vieną iš
pirmųjų liudijimų apie Siamo dvynius. Tačiau reikia įvertinti tai, kad
„Tevelis“ ivrito kalba reiškia „Visatą" , tad ufologinis požiūris į šią
istoriją tarsi savaime peršasi. O Asmodėjaus žodžiai apie tai, kad
„Tevelio šalies“ gyventojo sugrąžinimui reikia gigantiškų jėgų, atseit,
primena, kokių didžiulių energijos išteklių reikia kosminiams
skrydžiams.
Ar tik mūsų Planeta gyvenama?
Garsusis pranašo Elijaus paėmimas į dangų ugnies vežimu tikrai atrodo
tarsi ateivių įvykdytas pagrobimas arba savanoriškas skrydis iš Žemės:
„Kai ėjo jie keliu ir kalbėjosi, staiga pasirodė ugnies vežimas ir
ugnies arkliai, ir atskyrė juos abu, ir pakilo Elijas į dangų...“ Įdomu
tai, kad Biblijos pasakojimuose teigiama, jog pranašas Elijas buvo toli
gražu ne vienintelis žmogus, kuris buvo gyvas paimtas į dangų.
Taip pat skaitykite: Ateiviai ir mūsų civilizacija
Atėjo pats laikas priminti, kad dabartinis susidomėjimas kitų
planetų civilizacijų paieškomis prasidėjo praėjusio amžiaus 7-o
dešimtmečio pradžioje, kai amerikiečių astronomas Frenkas Donaldas
Dreikas sukūrė pirmąjį pasaulyje radijo teleskopą nežemiškojo proto
paieškoms. Jis sukūrė garsiąją „Dreiko lygtį", kuri teigia, jog mūsų
Galaktikoje egzistuoja ne mažiau nei 10 tūkstančių įvairių civilizacijų.
Tuo metu teologams buvo užduotas klausimas, kaip religija žiūri į tai,
kad už Žemės ribų taip pat egzistuoja gyvybė.
Atrodo, kad religiniai autoritetai turėjo pasinaudoti pasitaikiusia
galimybe ir pareikšti, kad Biblijoje yra daugybė įrodymų, jog Dievas
sukūrė ne vieną pasaulį ir mes Visatoje tikrai nesame vieninteliai. Toks
pareiškimas tikrai būtų padėjęs padidinti religijos populiarumą tarp
žmonių. Tačiau to nebuvo padaryta. Po ilgų apmąstymų ir ginčų religiniai
Biblijos tyrėjai pareiškė, kad gyvybė Žemėje yra unikali ir už jos ribų
nėra jokių kitų protingų civilizacijų. Šią savo išvadą parėmė tos
pačios Biblijos žodžiais apie žmogaus sukūrimą: „Ir Dievas sutvėrė žmogų
pagal savo paveikslą. Pagal Dievo paveikslą jį sutvėrė; sutvėrė juodu,
vyriškį ir moteriškę. Ir Dievas juodu palaimino ir tarė: veiskitės ir
dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite, ir viešpataukite
jūros žuvims ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta
ant žemės. Ir Dievas tarė: Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje,
turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą,
kad būtų maistas jums ir visiems žemės gyvuliams, ir visiems dangaus
paukščiams, ir visiems krutantiems ant žemės, kuriuose yra gyvybės
dvasia, kad turėtų ko ėsti."
Religiniai autoritetai atkreipė dėmesį, kad šiame pasakojime
pabrėžiama, jog viskas, kas gyva, egzistuoja būtent Žemėje ir niekur
daugiau, o tai reiškia, kad jokios civilizacijos artimame ar tolimame
kosmose nėra ir negali būti.
Ar mes vieniši Visatoje?
Praėjusdaugiau nei pusei amžiaus po Dreiko lygties paskelbimo, mokslo
sluoksniuose susiformavo dvi nuomonės apie nežemiškųjų civilizacijų
egzistavimą. Pirmoji mokslininkų grupė ir toliau mano, kad tokios
civilizacijos egzistuoja ir jų yra daugybė - žymiai daugiau, nei Dreiko
nurodytas skaičius.
Kita mokslininkų grupė užsiima planetų, kuriose teoriškai gali būti
gyvybė, paieška. Šios grupės atstovai padarė išvadą, kad, nežiūrint į
Visatos neaprėpiamumą, tokių planetų yra nepaprastai mažai arba jų iš
viso nėra. Atmetant religinę pasaulio sukūrimo versiją turime
pripažinti, kad gyvybei atsirasti turi „atsitiktinai sutapti“ daugybė
fizinių parametrų.
Pavyzdžiui, unikali Žemės padėtis Saulės sistemoje - mažiausias
poslinkis į vieną ar kitą pusę ir organinė gyvybė mūsų planetoje būtų
neįmanoma. Šie ir kiti panašūs faktai pasitarnavo, kad tos pačios Dreiko
lygties pagrindu buvo sukurta Donaldo Braunlio ir Piterio Vordo
teorija, teigianti, jog planetos su žemiškosiomis charakteristikomis
egzistavimas yra unikalus reiškinys ir mes, greičiausiai, esame vieniši
Visatoje.
Būtybės iš kitų pasaulių
Kaip tada kalbėti apie daugybę NSO liudijimų, susitikimus su ateiviais,
Žemės žmonių pagrobimus? Teologai teigia, kad tokie įvykiai, be abejo,
kartas nuo karto vyksta. Tik vietoje klausimo „Ar mes vieniši Visatoje?"
būtų teisingiau užduoti klausimą „Ar mes vieniši Žemėje?"
Savo oponentus nukreipia į kabalistinę Zoharo knygą, kurioje teigiama,
kad Žemę sudaro septyni „dangūs", „sluoksniai" ar „paraleliniai
pasauliai". Pagal Zoharą, šiuose pasauliuose irgi gyvena protingos
būtybės, tik jos sukurtos iš kitos, subtilesnės materijos. Be to, šie
pasauliai sudaro sluoksnius, panašiai kaip svogūnas. Tose vietose, kur
vienas pasaulis liečiasi su kitu, galimas perėjimas iš vieno pasaulio į
kitą. Tie, kuriuos žmonės nuo senų laikų vadina velniais, džinais,
vaiduokliais, elfais, fėjomis - šių pasaulių gyventojai, kartas nuo
karto patenkantys į mūsų pasaulį. Su žmonėmis juos suartina tai, kad jie
irgi turi protą, gimsta ir miršta, dauginasi, tačiau jų medžiaginė
kilmė yra visiškai skirtinga nuo mūsų. Zoharas tvirtina, kad Kaino
žodžius, pasakytus Dievui po Abelio nužudymo „Dabar Tu mane išvarysi nuo
žemės paviršiaus", reikia suprasti kaip Kaino išvarymą į vieną iš tokių
pasaulių. Teologai mano, kad mūsų laikais šios būtybės gali apsimesti
ateiviais iš kitų planetų, o savo transporto iš vieno pasaulio į kitą
priemones vadinti tarpplanetiniais laivais.
Taip pat skaitykite: Ateiviai gali sunaikinti žmoniją, siekdami išgelbėti kitas civilizacijas
Susitikimais su tokiomis būtybėmis paremti daugelis „metafizinio
realizmo" pradininko Nobelio premijos laureato Izaoko Baševiso Zingerio
kūrinių. Rašytojo sūnus, įsitikinęs ateistas, kartą paklausė tėvo, ar
jis iš tikrųjų tiki šių būtybių egzistavimu, ar jos jam reikalingos kaip
tam tikri simboliai, leidžiantys pažvelgti į kūrinių herojų vidinį
pasaulį?
- Žinoma, tikiu! - sekė atsakymas. - Aš pernelyg dažnai susidūriau su
tokiais reiškiniais ir girdėjau visiškai pasitikėjimo nusipelniusių
žmonių pasakojimus. Dar daugiau - tai, kad mokslas iki šiol nepripažįsta
jų egzistavimo, nieko nereiškia. jis ilgai nepripažindavo ir kitų
reiškinių. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mokslininkams pavyks
įrodyti jų realybę, mes su jais užmegsime atvirą kontaktą, ir tai bus
naujos eros istorijoje pradžia.